Sienų šiltinimas
Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios. Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti > 5°C.
Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio > 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. Tai darytina siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.
Atliekant šiltinimo darbus būtina kreipti ypatingą dėmesį į šiltinimo sistemos sandarumą, kadangi tik sandarios šiltinimo sistemos gali atitikti reglamentines bei projektines nuorodas.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengti ne mažiau kaip 40% šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema apdailinama apdailos plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60% šiltinimo plokštės ploto. Taip darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių sandūros, tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užtaisomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis.
Šilumos tiltelių pavojus esti mažesnis, jei polistireninio putplaščio; plokščių briaunos daromos su falcais. Kai šiltinimo plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema gali lankstytis fasaduose gali atsirasti dėmės bei plyšiai. Į pažeistą šiltinimo sistemą gali skverbtis vanduo bei teršalai ir ją gadinti.
Šiltinimo plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Šiltinimo plokštes pastatų kampuose būtina sujungti su užkaitais. Šiltinimo plokštės neturi būti jungiamos ties fasadų angų briaunomis.
Polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai pakankamai sutvirtėjo. Visais atvejais reikia vengti šiltinimo plokščių ženklesnio suslėgimo ar suardymo, nes suslėgtose ar suardytose vietose kinta plokščių struktūra, dėl to tose vietose būna didesnis šilumos pralaidumas. Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad smeigės galvutės viršus sutaptų su šiltinamų plokščių paviršiumi. Kai polistireninio putplasčio storis > 150 mm, smeigių galvučių ¡gilinimui gali būti padarytos specialios duobutės. Duobutėse esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireniniu kamščiu arba užpurškiamos montažinėmis putomis. Kai šiltinimo sistemą dengiama apdailos plytelėmis, tai smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio.
Siekiant išvengti staigaus plonasluoksnio tinko džiūvimo bei pleišėjimo tinkavimo metu, tinką reikia sagoti nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus bei vėjo poveikių. Šiltinimo sistemos plonasluoksnė apdaila darytina, kai aplinkos oro temperatūra > 5°C.
Siekiant išvengti ties angų kampais bei briaunomis apdailos pleišėjimų bei mechaninių pažeidimų angų kampai ir briaunos prieš vientisą tinkavimą yra armuojami papildomais armavimo tinkleliais.